Europos Sąjunga, Jungtinis Mokslo Tyrimų Centras,

Mokslo ir Elgesio Ataskaitos

Autorius: Stéphane Chaudron

2015

Pastaba: žemiau pateiktame straipsnyje žodis medijos (angliškai `media`) dengia skaitmenines visuomenės informavimo priemones t.y kompiuterius, planšetes, išmaniuosiuos telefonus ir panašiai.

Įvadas

Nepaisant vis didėjančio vaikų, kurie naudojasi skaitmeninėmis technologijomis, skaičiaus, dar mažai yra žinoma apie technologijų ir vaikų sąveiką. Šis tyrimas planuotas ir įvykdytas bendradarbiaujant parinktom ES šalių mokslinėms grupėms, kurių tikslas yra skinti kelią Europoje tyrinėjant vaikų ir jų šeimos narių patirtį naudojant naujas technologijas.
Tyrimo rezultatai pateikti ataskaitoje, kur yra diskutuojama kaip vaikai naudojąsi skaitmeninėmis technologijomis (telefonais, planšetėmis, kompiuteriais, kompiuteriniais žaidimais), kokia yra tėvų rolė, ir kaip tėvai yra susipažinę su galimybėmis bei pavojais, kurie lydi vaikų ir skaitmeninių technologijų sąveiką.
Šalys, dalyvavusios tyrime: Blegija, Čekija, Suomija, Vokietija, Italija, Rusija ir Anglija.

Tyrimo santrauka

Šis tyrimas yra unikalus ir šiai dienai vienintelis tokio tipo tyrimas Europoje.
Tyrimo tikslas buvo dvigubas: išbandyti naują metodiką renkant informaciją apie tai, kaip 0 – 8 metų vaikai naudojasi interaktyviomis (online) technologijomis, kokia yra tėvų rolė, ir kaip tėvai yra susipažinę su galimybėmis ir pavojais, kurie lydi vaikų ir skaitmeninių technologijų sąveiką.
Tyrimo metu buvo apklausta 70 šeimų septyniose šalyse. Apklausos vyko namų ir šeimos kontekste. Visas tyrimo procesas buvo orientuotas į šeimas (su bent vienu iš tėvų) su 6-7 metų vaikais (kurie pradėjo antrą klasę Rugsėjo mėn 2014), kurie naudojosi skaitmeninėmis technologijomis mažiausiai vieną kartą per savaitę ir kurie galimai turi bent vieną jaunesnį brolį ar sesę.
Tiek vaikai tiek tėvai pateikė tikslios informacijos apie tai, kaip jie naudojasi skaitmeninėmis technologijomis.

Pagrindinės tyrimo išvados

Surinkus duomenis iš visų septynių šalių ir apibendrinus juos, buvo padarytos šios išvados:

  • Skaitmeniniai namai. Vaikai auga namuose, kur yra nemažai medijos įrenginių. Mažieji kasdien susiduria su plačiu spektru skaitmeninių įrenginių, bet tai nereikškia, kad mažieji automatiškai daug naudojasi namuose esamais įrenginiais.
  • Skaitmeninės technologijos yra svarbi, bet ne dominuojanti, vaikų gyvenimo dalis. Tyrimas rodo, kad nors vaikai labai mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus ar žiurėti filmukus, jie taip pat mėgaujasi kitais, su kompiuteriais nesusijusiais užsiėmimais. Laikas praleistas prie skaitmeninių technologijų yra balansuojamas su kita veikla, pvz., žaidimais lauke ar žaislais.
  • Vaikai yra skaitmeninės kartos atstovai, tačiau iki tam tikro lygio. Didžioji dalis vaikų pagrindinius praktinius įgūdžius įgauna greitai ir anksti Kai kurie vaikai taip pat yra įgiję rimtesnius naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius. Keletas naudoja skaitmenines technologijas ne tik pasyviai, bet ir kūrybiškai. Tačiau šie vaikai taip pat susiduria su situacijomis, kur iškyla sunkumų ir tenka prašyti suaugusių pagalbos. Jų sugebėjimai, natūralu, yra apriboti kognityvinės raidos. Vaikų rašymo bei skaitymo įgūdžiai (ar šių nebuvimas) įtakoja vaikų bei skaitmeninių technologijų sąveikos kokybę.
  • Vaikai mažai žino, kas yra internetas, ka reiškia sąvoka `online`, kokie pavojai ar nauda jų tyko interneto aplinkoje. Paklausus, vaikai negali pademonstruoti, kad jie supranta kas yra internetas, ka reiškia būti `online`, tuo tarpu vaikų mėgstamiausi bei pagrindiniai užsiėmimai yra žaidimai, video žiūrėjimas naudojant įvairų asortimentą įrenginių, kurie kartais yra prijungti prie Wi-Fi. Apskritai, šito amžiaus vaikai turi arba ribotą arba iš vis neturi suvokimo apie `online` pavojus, nepaisant fakto, kad kai kurie iš jų jau buvo susidūrę su jų amžiui netinkamu turiniu ar su iššokančiais (angliškai ‘pop-up’) langais bei papildomais pirkimais programėlėse (angliškai in-app purchase).
  • Vaikai mokosi stebėdami. Daugeliu atvejų vaikai mokosi stebėdami tėvus, senelius, vyresnius brolis ar seseris.
    Įdomu tai, kad daugeliu atvejų tėvai nesusimąsto, kad vaikai kopijuoja jų elgesį.
  • Vaikai naudoja skaitmenines technologijas indvidualiai, pvz., žiūri filmukus, naršo internete ar dirba kūrybingai su nuotraukomis/video.  Skaitmeninės technologijos naudojamos kartu su šeimos nariais šiems išvykus, pvz., Skype programa naudojama komunikacijai.
  • Planšetės yra megstamiausi įrenginiai. Kai įmanoma, vaikai mieliau renkasi planšetes. Ekrano dydis, perkeliamumas, nesudėtingas naudojimąsis planšete, dėka liečiamojo ekrano technologijos, yra pagrindiniai veiksniai lemiantys tai, kad vaikai pirmenybę teikia būtent planšetei.
  • Išmanieji telefonai yra nepaprastai universalūs ir jų pagalba galima žiūrėti video, žaisti žaidimus, siųsti trumpąsias žinutes, fotografuoti, skambinti su vaizdu ar be vaizdo. Daugeliu atvejų vaikai naudoja savo tėvų išmaniuosius telefonus, kuriuose yra įdiegtos nemokamos programėlės (apps). Vaikai naudojasi tėvų telefonais, kad “užmuštų “ laiką, ar kai tėvai nori laiko sau. Jei vaikai naudojasi įrenginiais, kurie yra netinkamai sukonfigūruoti, iškyla pavojus, kad vaikai susidurs su iššokančių (angliškai ‘pop-up’) langų  problemomis ir/ar papildomais pirkimais programėlėse (angliškai ‘in-app purchase’).
  • Tėvai žiūri į skaitmenines technologijas teigiamai, bet iššūkis yra jas kontroliuoti. Iš vienos pusės skaitmeninės technologijos padeda lengviau suderinti tėvystę bei namų ruošos darbus. Iš kitos
    pusės, vaikų naudojimąsis technologijomis suvokiama, kaip kažkas problematinio, ir tai turi būti atidžiai reguliuojama bei kontroliuojama pačių tėvų.
  • Aštuonmečių bei mažesnių vaikų tėvai įvardijo šiuos, vaikų tykančius, pavojus, kai jie naudojasi informacinėmis technologijomis: ekonominis, netinkamas vaikams turinys bei smurtas.
  • Tėvai labiau įžvelgia vaikų tykančius pavojus, negu galimybes, kurias suteikia technologijos t.y., lavina kūrybingumą/vaizduotę/socialinius įgūdžius, suteikia žinių, lavina rankų-akių koordinaciją ir pan.
  • Kai kurie tėveliai yra akli rizikos veiksniams, kurie lydi vaikų ir technologijų sąveiką. Jie paprastai atideda rūpesčius apie technologijų keliamą riziką ateičiai ir yra įsitikinę, kad kol vaikai maži nėra būtina susirūpinti pavojais kurie tyko `online`.
  • Daugeliu atvejų tėvai riboja laiką, kurį vaikai praleidžia prie interneto ar naudojant technologijas ar sukuria sąlygas, kurioms turi paklusti vaikai, jei nori naudotis vienu ar kitu skaitmeniniu įrenginiu, pvz., galima naudotis tik tam tikrais žaidimais ar žiūrėti tam tikrus video. Dauguma šiame tyrime dalyvavusių vaikų gerbia taisykles ir jas priima natūraliai, tačiau kai kuriais atvejais taisyklės atrodo neaiškios bei savavališkos, ypač mažesniems vaikams, kurie dar nėra kognityviai subrendę suvokti laiko sąvoką bei laiko trukmę.
  • Nepaisant visų apsaugos priemonių, kurių imasi tėvai, kontroluojant vaikų naudojimasi technologijomis, tėvai vis dar turi mažai žinių apie faktinį vaikų naudojimąsi skaitmeninėmis technologijomis. Be to, kai kuriais atvejais, tėvai nežino, kad jų vaikai lengvai apeina jiems sukurtas apsaugos priemonės (slaptažodžius, filtrus).
  • Įdomu tai, kad vyresnio amžiaus broliai ir seserys rodo iniciatyvą, kad apsaugotų savo jaunesnius brolis ar seseris nuo pavojų. Šitas tyrimas parodė, kad yra atvejų, kai vyresnieji broliai ar seserys isijaučia į mokytojo vaidmenį, nustatant skaitmeinių įrenginių įrankius ar/ir parametrus savo mažesniems broliams ar seserims.
  • Kai kurie vaikai norėtų išgirsti naujas idėjas, pasiūlymus ir pamokymus apie tai, kaip naudoti įrenginius ir programėles, kurios yra jiems prieinamos. Tėvai pageidautų patarimų puoselėjant vaikų saugumą internete. Su viena ar dviem išimtimis, apie kurias praneša Suomijos ir Rusijos grupės, patarimai iš mokyklų pasirodė riboti. Taip pat nėra komunikacijos tarp mokyklos bei tėvelių apie klausimus, kurie liečia technologijas.

Parengta pagal mokslinę ataskaitą “Young Children (0-8) and digital technology: A qualitative exploratory study across seven countries, autorė Chadron Stephane, 2015

Paveikslėlis panaudotas šiame straipsnyje yra tyrimo ataskaitos viršelio kopija.
Pilna tyrimo ataskaita anglų kalba gali būti prieinama čia: http://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC93239