Berniukas naudojasi ipad

Nuotr. © NadineDoerle | Pixabay.com

Autorius: JANE BÆKGAARD, PSYKOLOGĖ

Suaugusieji turėtų išdrįsti parodyti autoritetą ir nustatyti vaikams ir jaunimui naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis ribas.

Per susitikimą su grupe mokytojų ir pedagogų šnekėjome apie konfliktus, kurie iškyla, kai vaikams/jaunimui neleidžiama žaisti kompiuterinių žaidimų. Vienas mokytojas spontaniškai sušuko: „Man gaila taip sakyti, bet aš jaučiu, kad mes sėdime su grupe mažų narkomanų, kuriems yra būtina gauti dozę“. Visi patvirtina.

Tėvai, pedagogai ir mokytojai išreiškia susirūpinimą dėl problemų, kurios iškyla norint nuvaryti vaikus bei jaunimą nuo ekranų – jie (tėvai, pedagogai) jaučiasi tiesiog bejėgiai ir, galų gale, pasiduoda. Su Jane Baekgaard, kaip su psichologe, susisiekia tėvai, kurie pasakoja, kad jų vaikai yra liūdni bei pilni nerimo.

Ypač azijos šalyse smarkiai padidėjo psichologinių bei elgesio problemų, kurios yra naudojimosi kompiuteriais pasekmės. Depresija ir nerimas yra tipinės priklausomybės nuo ekrano pasėkmės. Danijos vaikai atsidūrė tarptautinio sąrašo, kuris iliustruoja, kokių šalių vaikai gauna daugiausiai vaistų nuo depresijos, viršūnėje.
Kas iš tiesų vyksta žmogaus kūne naudojantis planšete ar išmaniuoju telefonu?
Galva yra palenkta į priekį, viršutinė kūno dalis kabo ir svarbiausias mūsų raumuo, kvėpavimo raumuo, kuris suteikia mums gyvybingumo ir energijos, yra užspaustas. Mūsų dvasinė būsena bei mūsų nuotaika yra įtakojamos mūsų laikysenos. Į priekį palinkęs kūnas daro mus liūdnesniais ir mažiau iniciatyviais.

Sulėtintas pasaulis
Daugelis žaidimų paremti apdovanojimo ieškojimu. Kažko yra nuolat laukiama. Vaikai ir jaunuoliai yra prikaustyti įtampos ir dėlto retai patys sustoja žaisti.
Kūnas išskiria dopaminą, kuris duoda gerumo pojūtį, ir mes tampame nuo to priklausomi. Nukritęs dopamino lygis suteikia diskomfortą ir dėl to yra tikslinga laukti ir kovoti dėl kitos “dozės”.
Žaidžiant išsiskiria kovojimo ir streso hormonų: pirmiausiai adrenalinas, o paskui kortisolis. Jeigu mes nesudeginame jų fiziniu aktyvumu, jie pasilieka kūne ir tai sukelia įtampą ir nerimą.

Daugelis vaikų ir jaunimo sunkiai gali būti savimi. Virtualiame pasaulyje veiksmas vyksta greitai, o tikrasis pasaulis suvokiamas sulėtintai. Mes tampame priklausomi nuo cheminės reakcijos, kuri vyksta mūsų kūne– net jei tai yra mums nesveika.

Vaikai jaučia baimę
Skatimeninis pasaulis nežada niekur pranykti, ir tam, kad išvengti priklausomybės yra būtina savitvarda ir sąmoningumas. Mes, kaip suaugę, negalime pasiduoti vaikų priešiškumui ir atoveiksmiui, kai nustatinėjame ribas vaikams. Vaikams būtina išmokti disciplinos.
12-os metų berniukas pokalbio, su juo ir jo mama, metu, kuriame buvo diskutuojama apie ribų nustatymą žaidimui su kompiuteriu, sušuko:
`Oho, jeigu galima išmokti save kontroliuoti, tai tada galima viską kitą gyvenime`.
Protingi žodžiai!

Deja, suaugusieji baiminasi vaikų reakcijos, kai šiems yra draudžiama. Vaikai jaučia šitą baimę ir mes, suaugusieji, galime prarasti autoritetą. Tai reiškia, kad vis daugiau vaikų nuo mažens `vadovauja` suagusiems.
Mes, suaugusieji, turime drįsti gyventi pagal mums natūraliai tenkantį autoritetą. Tai yra labai svarbu vaikų ir jaunimo vystymuisi ir jų pačių sugebėjimui būti autoritetu užaugus.
Vaikai ir jaunimas dažnai žino, ko jie nori, bet jie ne visada žino, kas jiems yra tinkama/gera/naudinga. Mes turime stiprinti jų atsparumą priklausomybei ir jų gebėjimą susidoroti su nusivylimu. Nenuostabu, kad jiems reikia, kad suaugusieji rodytų gerą pavyzdį, kaip atsakingai ir teisingai elgtis skaitmeniniame pasaulyje.

Straipsnyje panaudotas informacijos šaltinis (danų kalba): Psykolog: Voksne, tag ansvar! Børn og unge bliver digitale narkomaner

Publikuota danu kalba: 2016-06-23