„Mūsų vaikai ir naujoji Z karta – neatsiejama nuo pažangių technologijų“, sako VšĮ Sveikos gyvensenos akademija atstovė Edita Kondrotienė. Žemiau skaitykite Editos komentarą tema vaikas ir informacinės technologijos.

edita kondrotieneTurbūt dažnam mūsų ne kartą teko stebėti šypseną keliančią situaciją, kai vyresnė moteriškė bando išsiųsti SMS žinutę, arba naudotis išmaniosiomis technologijomis, ir tai jai sekasi „sulėtintu tempu“. Ir štai ateina 4-erių metų jos anūkas ir viską padaro akimirksniu, dar daugiau – jis „nardo“ išmaniuosiuose įrenginiuose tarsi žuvis vandenyje.

Taip jau yra, vaikai, kurie gimę jau nuo 1995 m. priklauso Z kartai. O šios kartos pavadinimas jau savaime siejamas su naujų informacinių technologijų atsiradimu ir plėtra. Šios kartos pasaulio pažinimas mokymasis ir tobulėjimas nevyksta taip, kaip pas mūsų močiutes ar senelius – tiesiog rašant „ant popieriaus“. Tobulėja technologijos, tobulėja mokymosi priemonės mokyklose, atsiranda išmaniosios klasės, elektroniniai dienynai, ir tai yra sveikintina.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Yra daugybė pavojų, kurie slypi čia.

Psichologų teigimu, vaikai, kurie praleidžia daug laiko prie televizoriaus, kompiuterio, nesugeba atskirti virtualaus pasaulio nuo realybės. Dar blogiau – kuomet virtualus bendravimas keičia realųjį. Ilgas vaiko „sėdėjimas“ prie išmaniųjų įrenginių mažina jo komunikacines galimybes, užslopina komunikabilumą, socialumo poreikį. Pacituosiu Marko Sandomirkio įžvalgas šia tema.

<…> Atsakymas į klausimą, kas formuos šios kartos požiūrius, vienareikšmis – internetas. Ir jis jau formuoja. Juk dabar vaikai gyvena kitame nei anksčiau pasaulyje: jie daugiau bendrauja su kompiuteriais negu su tėvais ir vieni su kitais. Į internetą jie panirę nuo vaikystės, jis jiems jau pakeičia ir televiziją – vaikai žiūri filmukus, žaidžia žaidimus online. Ir kuo toliau, tuo daugiau visko pereina į tinklą – mokymasis, saviraiška, komunikavimas… Naujoji karta vis labiau su aplinkiniu pasauliu bendrauja virtualiai, ir tai lemia jos psichologines ypatybes.

Jau dabar matyti, kad vaikai ir paaugliai geriau išmano bei valdo techniką, negu emocijas ir reakcijas. Tai atsispindi ir vaikų bendravime su tėvais: komunikacinė distancija tarp jų didėja ir socialinių įgūdžių bei patirties perdavos grandinė trūkinėja. Dabar tėvai vis rečiau savo atžaloms yra autoritetas – šis vaidmuo vis labiau pereina visažiniam internetui. O kai vaikai nebesimoko iš tėvų, šie pradeda mokintis iš interneto.

Išvada paprasta: stebėkite kiek laiko Jūsų vaikas praleidžia prie išmaniųjų įrenginių, kokiu tikslu jais naudojasi. Supraskime, kad kompiuteris ar plenčetė negali tapti draugu, tai gali būti tik pagalbinė priemonė konkrečiam tikslui pasiekti (pavyzdžiui, surinkti informaciją mokymuisi tam tikra tema). Šiandien įprasta jaunąją kartą keiksnoti: esą knygų neskaito, nesimoko, valandomis sėdi prie kompiuterio, negerbia vyresniųjų… Ši išmanioji karta jau kitaip komunikuoja su bendraamžiais, su mokytojais, jie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, naudoja bendraudami tam tikrus trumpinius, apie kuriuos mūsų močiutės ar seneliai nieko nenutuokia (pavyzdžiui, YOLO „You live once”, arba KDR- ką darai?) ir pan. Taigi gaunasi savotiškas kartų konfliktas.

Labai išsamus VU profesorės straipsnis apie tai: http://lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/z-karta-tiesiog-kitokie-vaikai/211947

Ir aišku – jei jau kalbu nuo VšĮ Sveikos gyvensenos akademijos, negaliu nepaminėti išmaniųjų įrenginių žalos, apie kurią daugiau kalba gydytojai. Štai, kad ir šioje nuorodoje į technologijos.lt, pateikiama nemažai nuorodų apie mobiliųjų telefonų žalą: http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/zyme/Mobilios-elektronikos-poveikis-sveikatai?tid=4694

Tačiau – ar dėl to nustosime jomis naudotis? Atsakymas vienareikšmis – tikrai ne.

Klausimas – ar pagalvosime, prieš duodami jas savo vaikams ir kokiu tikslu duodame? Manau, kad taip.

Aš esu dviejų mažamečių mama, ir jiems išmaniųjų įrenginių kol kas beveik neduodu, nes nelabai matau, kokią naudą jie iš to galėtų gauti. Tačiau, vos tą naudą įžvelgsiu (pavyzdžiui, kuomet vyresnėlis ims lankyti mokyklą ir jam reikės informacijos konkrečiomis temomis, aprangos idėjų šventėms ir pan.), kompiuteris taps neatsiejama mūsų kasdienybės dalis.

Mūsų vaikų Z karta ir išmaniosios technologijos ir yra tas variklis, kuris pakeis pasaulį neatpažįstamai ir leis mums dar daugiau tobulėti, sukurdama naujas technologijas, gydymui, mokymui, švietimui, pažinimui, ir tai jau nėra blogai. Neatmeskime naudojimosi išmaniosiomis technologijomis, juk pasaulis progresuoja ir tobulėja. Ir dėka šio tobulėjimo, tai, kas anuomet buvo neįmanoma ir nepasiekiama (žmonės mirė nuo ligų, nebuvo inovatyvių ligų profilaktikos ir gydymo metodų) – šiandiena tapo lengvai pasiekama ranka.

Kalbėdama apie išmaniuosius įrenginius, kuriuos mes duodame vaikams naudotis namuose, visada kaip mama pirmiausia žiūriu į tai, kokią naudą mano vaikas gaus iš to. Čia kaip duodant vaistą – vertinama nauda vs. žala. Ir jei žala yra didesnė nei gaunama nauda, tada vaisto tiesiog neduodu. Štai ir paprastas būdas pasverti

VšĮ Sveikos gyvensenos akademija atstovė

Edita Kondrotienė